Anonim

Remiantis JK Azartinių lošimų komisijos pateiktais skaičiais, nerimą keliančių vaikų skaičius auga nerimą keliančiu greičiu. Skaičiai rodo, kad per pastaruosius porą metų šis skaičius išaugo keturis kartus ir viršijo 50 000, o daugelis ekspertų dabar mano, kad vaizdo žaidimų imitavimas yra vienas pagrindinių šio veiksnio.

Kas tapo įprasta kalbant apie vaizdo žaidimus, tai azartinis žaidimas. Populiariuose vaizdo žaidimuose, tokiuose kaip „Fortnite“, „Overwatch“ ir „FIFA“, žaidėjai dabar gali įsigyti daiktų, tokių kaip plėšikavimo dėžutės, kortelių pakuotės ir kiti specialiai sukurti produktai, kuriuose yra galimybė pasirinkti atlygį. Šios pakuotės ir kiti panašūs daiktai perkami su grynaisiais pinigais atliekant mikrotrankas ir todėl, kad tikimybė užskaityti ką nors puikaus yra menka, žaidėjai yra skatinami padidinti savo tikimybę gauti vertingą atlygį išleidžiant dar daugiau pinigų.

Dabar kai kurie gali teigti, kad plėšikavimo dėžučių ar kortelių pakuočių pirkimas nėra lošimas, tačiau kai kas nors išleido realius pinigus už šias prekes tikėdamasis gauti ką nors, ką realiai turi mažiau nei 5% tikimybę gauti, tokiu būdu yra azartiniai lošimai. Taip pat kyla klausimas dėl žaidimų elementų ir virtualių valiutų, kuriomis prekiaujama už tikrus pinigus per svetaines. Tai iškart sunaikina argumentą, kad jis negali būti azartinis lošimas, nes daiktai yra vertingi tik pačiame žaidime. Todėl gana logiška suprasti, kodėl yra tų, kurie mano, kad iš tiesų plečiasi azartiniai lošimai.

Šie pirkiniai žaidime suteikia žaidėjams galimybę šiek tiek padidinti savo sėkmę įvairiuose scenarijuose. Pavyzdžiui, „FIFA Ultimate Team“ grupėje žmonės gali įsigyti paketų, kuriuose gali būti geresnių žaidėjų, galiausiai padidindami žaidėjo galimybes būti sėkmingais konkurencinio žaidimo režimais. Kituose žaidimuose žaidėjai gali įsigyti kosmetikos atnaujinimų, pavyzdžiui, odos, kurios vėlgi labai patinka vaikams ir jaunimui. Anot Azartinių lošimų komisijos, manoma, kad 39 proc. 11–16 metų asmenų bet kuriuo metu 12 mėnesių išleido savo pinigus azartiniams lošimams, o tai šiek tiek kelia nerimą.

Nors daugelis gali nematyti plėšikavimo dėžučių ir kitų žaidimų įsigijimų kaip lošimo formą tuo pačiu įkvėpimu, kaip ir lošimai kazino, vaizdo žaidimai yra daug labiau prieinami įvairaus amžiaus auditorijoms. Pavyzdžiui, internetiniuose kazino yra priemonių, kurios yra specialiai sukurtos tam, kad nepilnamečiai galėtų pirmiausia naudotis įvairiais siūlomais žaidimais ir neleisti jiems įnešti grynųjų pinigų bei žaisti. Taip pat taikomos griežtos priemonės, kurios taip pat padeda užkirsti kelią azartinių lošimų problemoms vystytis ar paaštrėti.

Į šias problemas kazino pramonėje žiūrima labai rimtai. Todėl daugelis kazino seka pramonės lyderio „PartyCasino“, kuris visiškai atitinka reikalavimus ir turi licencijas tokioms įstaigoms kaip Gibraltaro lošimų komisaras ir JK lošimų komisija, pavyzdžiu. Tai garantuoja, kad operatoriai įtraukia realiojo laiko patikrinimus, tokius kaip amžiaus patikrinimas, tapatybės nustatymas ir adreso įrodymas, kad tik tam tikro amžiaus žaidėjai galėtų atlikti operacijas ir pan.

Taigi, nors vaikams gali kilti problemų, susijusių su azartiniais lošimais, nes jie žaidžia mėgstamus vaizdo žaidimus ir perka pakuotes ar plėšikavimo dėžutes, į tai reikia atkreipti daugiau dėmesio, nes tai galėtų išsivystyti į kažką, kas yra žemiau. Vis dėlto atrodo, kad šie daiktai liko čia, ir jie daro žaidimą įdomesnį daugeliui žaidėjų.

Ar vaizdo žaidimų plėšymo dėžutės gali sukelti problemų vaikams azartiniams lošimams?