Nuotolinis darbalaukis yra „Windows“ įrankis, leidžiantis vartotojams prisijungti ir prieiti prie savo stalinių ar nešiojamųjų kompiuterių naudojant alternatyvius įrenginius. Pvz., Naudodamiesi planšetiniu kompiuteriu galėtumėte pasiekti „Windows 10“ darbalaukį. Tai gali būti naudinga norint greitai patikrinti dokumentus, kurių neišsaugojote USB atmintinėse ar saugyklose debesyje; „Remote Desktop“ įrankis taip pat yra būtinas palaikant IT. Nuotolinis darbalaukis neįgalintas pagal numatytuosius nustatymus sistemoje „Windows“, ir taip galite jį įjungti, kad kiti įrenginiai galėtų prisijungti prie jūsų kompiuterio.
Nuotolinis darbalaukis neįtrauktas į visus „Windows“ leidimus. Įrankis yra įtrauktas į „Windows Enterprise“, „Pro“ ir „Ultimate“. Pagrindiniame platformos leidime yra tik nuotolinio darbalaukio klientas, su kuriuo galite prisijungti prie kitų stalinių ar nešiojamųjų kompiuterių. Tačiau „Home“ leidime nėra nuotolinio darbalaukio serverio dalies. Tokiu būdu jūs negalite prisijungti prie „Windows Home PC“ nuotoliniu būdu. Šiame „Tech Junkie“ straipsnyje išsamiau lyginami „Windows 10 Home“ ir „Pro“ leidimai.
Įgalinti nuotolinį darbalaukį „Windows 10“, 8.1 ir 8 versijose
Galite įgalinti nuotolinį darbalaukį „Windows 10“, 8.1 ir 8 versijose, paspausdami klavišą „Win“ + „X“ ir meniu pasirinkdami „ Sistema “. Tada spustelėkite Nuotoliniai nustatymai, kad atidarytumėte langą, rodomą momentiniame vaizde, tiesiai žemiau. Ekrano kopijos lange nėra jokių nuotolinio darbalaukio parinkčių, tačiau tai būtų daroma „Windows 10 Enterprise“.
Jei turite „Windows 10 Enterprise“ leidimą, dabar nuotoliniame skirtuke galite pasirinkti parinktį Leisti nuotolinius šio kompiuterio ryšius . Taip pat spustelėkite žymės langelį Leisti nuotolinės pagalbos ryšius su šiuo kompiuteriu, jei jis dar nepažymėtas. Norėdami patvirtinti pasirinktus parametrus, paspauskite „ Taikyti“ .
Taip pat galite paspausti mygtuką Pasirinkti vartotojus, kad pasirinktumėte neadministracinius vartotojus, kuriems suteikti nuotolinės prieigos teises. Spustelėkite mygtuką Pridėti ir tada įveskite vartotojo vardą, kad suteiktumėte nuotolinio darbalaukio prieigos teises. Spustelėkite mygtuką Gerai lange „Pasirinkite vartotojus“ ir „Grupės ir sistemos ypatybės“.
Įgalinti nuotolinį darbalaukį sistemoje „Windows 7“
Taip pat iš to paties sistemos ypatybių lango „Windows 7“ galite įjungti nuotolinį darbalaukį. Kadangi „Windows 7“ neturi „Win + X“ meniu, turėtumėte dešiniuoju pelės mygtuku spustelėti mygtuką Pradėti meniu Pradėti, tada pasirinkite Ypatybės . Tada pasirinkite Nuotoliniai nustatymai, kad atidarytumėte sistemos ypatybes.
„Windows 7“ skirtuko „Remote“ parinktys nėra visiškai vienodos. Galite pasirinkti Leisti jungtis iš kompiuterių, kuriuose veikia bet kuri nuotolinio darbalaukio versija, arba leisti jungtis tik iš kompiuterių, kuriuose veikia nuotolinis darbalaukis su tinklo lygio autentifikacija . Pasirinkę vidurinę parinktį, įgalinsite nuotolinius ryšius iš bet kurios „Windows“ versijos. Pastaroji parinktis įgalina ryšius tik iš „Windows 7“ ar naujesnių platformų. Pasirinkite ten parinktį ir spustelėkite Taikyti > Gerai, kad uždarytumėte langą.
Be to, patikrinkite, ar „Windows“ ugniasienės parametrai neužstoja nuotolinio darbalaukio. Atidarykite nustatymus, įvesdami „ugniasienę“ į „Cortana“ arba „Windows 7“ paieškos lauką. Pasirinkite „Windows“ užkardą ir spustelėkite Leisti programai atidaryti langą, rodomą tiesiai žemiau.
Tame lange pereikite prie nuotolinio darbalaukio . Jei nuotolinio darbalaukio žymės langeliai nėra pažymėti, ugniasienė jį užblokuos. Taigi paspauskite mygtuką Keisti nustatymą s ir pažymėkite abu nuotolinio darbalaukio žymimuosius laukelius, jei jie dar nepažymėti. Spustelėkite Gerai, kad pritaikytumėte nustatymus.
IP adreso informacija
Dabar galite nuotoliniu būdu pasiekti „Windows“ asmeninį kompiuterį internetu arba privačiu tinklu. Tačiau abiem atvejais vis tiek turėsite turėti IP adreso duomenis, kad galėtumėte įvesti į nuotolinio darbalaukio programinę įrangą kliento įrenginyje. Norėdami nustatyti nuotolinį ryšį privačiame tinkle, jums reikės vietinio kompiuterio, kuriame įjungėte nuotolinį darbalaukį, IP adreso. Arba jums reikės viešo „Windows“ kompiuterio IP adreso, prie kurio jungiatės internetu.
Savo viešą IP adresą galite rasti naudodamiesi „Google“. Atidarykite „Google“ nešiojamajame ar staliniame kompiuteryje, kuriam jums reikalingas IP adresas. Tada į paieškos laukelį įveskite „kas yra mano IP adresas“ ir paspauskite „ Google“ paieškos mygtuką. Paieškos variklis pateikia jūsų viešą IP adresą gauto puslapio viršuje.
Norėdami rasti vietinį IP adresą, paspauskite klavišą „Win“ + R ir įveskite „cmd“, kad atidarytumėte komandos eilutę. Tada įveskite „ipconfig“ į komandinę eilutę ir paspauskite grįžimo mygtuką. Komandinė eilutė parodys jums IP informaciją kaip nurodyta toliau. Jūsų IP adresas ten nurodytas kaip IPv4 adresas.
Dabar „PC“ įgalinote nuotolinį darbalaukį ir turite reikiamą IP informaciją, galite nustatyti kliento įrenginį. Tai galima padaryti naudojant daugybę nuotolinio darbalaukio programų ir programinės įrangos, tokios kaip „TeamViewer“. Nuotolinis darbalaukis yra dar viena programa, kurią galite pridėti prie „Windows“ kliento įrenginio, kad galėtumėte pasiekti pagrindinį kompiuterį. Įveskite reikiamą IP informaciją į programinę įrangą ir naudodami kliento įrenginį galite prisijungti prie kompiuterio darbalaukio.
